Kas yra GMO?

Pastaraisiais metais itin daug diskutuojama apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), jų poveikį ir žalą gyviems organizmams. Tačiau ar kiekvienas žinome, kas iš tiesų yra GMO?

GMO sąvoką įteisino ir aprobavo Europos taryba, o pats terminas dažniausiai žymi modifikuotas maistines kultūras bei iš jų pagamintus maisto produktus. Europos Sąjunga 1990 m. priėmė direktyvą dėl riboto GM mikroorganizmų naudojimo, o 2001 m. – direktyvą dėl GM organizmų apgalvoto patekimo į rinką bei aplinką.

Kaip vyksta pats modifikavimo procesas? Genetinės modifikacijos metu genai į augalų ląsteles perkeliami dirbtiniu būdu, kitaip tariant – mėgintuvėliuose. Pakeitus genus, pakinta ir ląstelės, kurios tampa sintetiniu modifikuotu dariniu. Genetiškai modifikuotuose maisto produktuose randama kenksmingų medžiagų. Amerikiečių atliktais tyrimais įrodyta, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai, juos verdant, išskiria dar daugiau toksinų, galinčių sukelti Alzhaimerio ligą, diabetą, alergiją, vėžinius susirgimus ir pagreitinti senėjimo procesus.

Genetinio modifikavimo teorinė nauda – išvedamos naujos augalų veislės, kurios atsparios herbicidams, kenkėjams, pasižymi geresnėmis rūšinėmis savybėmis. Tačiau vis dar per mažai kalbama apie genetiškai modifikuotų produktų žalą mūsų organizmui.

Kol beveik neištirta, tačiau jau ir dabar aišku, kad GMO trikdo imuninės sistemos veiklą ir sukelia alergines organizmo reakcijas. Neištirta, kokią įtaką GMO gali daryti ateities kartoms, kaip tai veikia žmogaus genetiką. Genų inžinerija gali sumažinti biologinę įvairovę, pastebima, kad kai kurios gyvūnų rūšys – bitės, paukščiai – ima nykti būtent dėl genų klonavimo.

Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių plotas pasaulyje nuo 1996 iki 2005 m. padidėjo daugiau kaip penkiasdešimt kartų. Belieka tik džiaugtis tuo, kad auginti genetiškai modifikuotus augalus ekologiniuose ūkiuose griežtai draudžiama, tačiau pastebima, kad genetiškai modifikuotų kai kurių augalų žiedadulkių plitimo sustabdyti praktiškai neįmanoma.

Seime daugiau nei prieš dešimtmetį, 2001-aisiais, priimtas genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. 2003 m. Europos Sąjunga nustatė taisykles dėl GM maisto ir pašarų bei jų ženklinimo tvarkos. Europos Komisija artimiausiu metu numato parengti ES teisės akto apie ženklinimą „be GMO“ projektą.

2013 m. birželio 19-ąją Aplinkos ministerijos rengiamame seminare diskutuota apie savanoriško maisto produktų ženklinimo „be GMO“ galimybės. Kad ženklas „be GMO“ iš tiesų būtų patikimas, žymėjimas turi būti teisiškai reglamentuotas ir kontroliuojamas valstybės. Siekdamos skatinti savo verslininkus žymėti produkciją „be GMO“ ženklu, kelios ES šalys – Austrija, Vokietija ir Prancūzija – jau yra įteisinusios tokio ženklinimo galimybę. Daugiausia patirties šioje srityje turi Austrija.

 

Ar, pirkdami maisto produktus kreipiate dėmesį į tai ar juose yra genetiškai modifikuotų organizmų? Kviečiame komentuoti straipsnį..

 

 

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija.
Raginame sprendimus, susijusius su asmenine sveikata, priimti asmeniškai, įvertinus įvairius informacijos šaltinius.

Komentuoti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *