Avižų sėlenos, biodinaminės (300 g)

Laukiame...

Neturime

Produkto kodas: TK1-GAR154 Barcode: 4015637840291 Kategorijos: ,

Aprašymas

„Bauck Hof“ avižų sėlenos iš biodinaminių ūkių. Turi daug skaidulinių medžiagų, fosforo, magnio, geležies, cinko, vitamino B1. Baltymų šaltinis. Mažai cukrų, be druskos.

Sėlenos visada buvo svarbi mūsų mitybos dalis. Šiandien jos vertinamos ypač, nes mes dažnai kenčiame nuo streso, judėjimo trūkumo ir neteisingos mitybos. Avižų sėlenos gali pagerinti mitybos racioną, kuriame trūksta skaidulinių medžiagų. Jos yra palyginus nekaloringos ir be cholesterolio. Sėlenos yra sotus maistas.

Tinka dėti į sausus pusryčius, jogurtus, salotas, sriubas ir kitus patiekalus.
Rekomenduojama suvartoti 3-6 valgomuosius šaukštus avižų sėlenų per dieną. Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad būtina gerti pakankamai skysčių.

Vokietijoje pagamintas ir sertifikuotas biodinaminis (demeter) produktas.

Bauck Hof
Maistinė vertė (100 g) - 1468 kJ/350 kcal: riebalų 7.8 g (iš jų sočiųjų 1.5 g, mononesočiųjų 3 g, polinesočiųjų 3.1 g), angliavandenių 45.2 (iš jų cukrų 1.3) g, skaidulinių medžiagų 18.6 g, baltymų 15.4 g, druskos 0.004 g, vitamino E 1.7 mg (14% RMV), vitamino B1 0.45 mg (41% RMV), fosforo 484 mg (69% RMV), magnio 154 mg (41% RMV), geležies 4.7 mg (34% RMV), cinko 3.2 mg (32% RMV). RMV – referencinė maistinė vertė suaugusiajam. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Avižų sėlenos yra turtingos netirpių skaidulų beta gliukanų: 2 porcijos arba 6 valgomi šaukštai (40 g) avižų sėlenų turi 3 g avižų beta gliukanų. Beta gliukanai padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Teigiamam efektui pasiekti per dieną reikia suvalgyti bent 3 gramus beta gliukanų iš avižų, avižų sėlenų, miežių, miežių sėlenų ar šių beta gliukanų mišinių.  Avižų sėlenos turi daug fosforo, magnio, geležies, cinko, vitamino B1. Vitaminas B1 (Tiaminas) svarbus normaliai: nervų sistemos veiklai, psichologinei būklei palaikyti, energinių medžiagų apykaitai, širdies veiklai. Fosforas svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, ląstelių membranų funkcijai, kaulų ir dantų būklei palaikyti. Magnis svarbus normaliai: nervų sistemos veiklai; psichologinei būklei palaikyti; energinių medžiagų apykaitai; baltymų sintezei; raumenų, kaulų, dantų būklei. Magnis padeda išlaikyti elektrolitų pusiausvyrą. Cinkas svarbus normaliai: DNR sintezei; pagrindinių maistinių medžiagų apykaitai, angliavandenių, vitamino A, riebalų rūgščių, rūgščių ir šarmų apykaitai; baltymų sintezei. Cinkas svarbus normaliam: vaisingumui ir reprodukcijai; pažinimo funkcijai; kaulų, plaukų, nagų ir odos būklei palaikyti, imuniteto funkcijai. Cinkas padeda palaikyti normalią testosterono koncentraciją kraujyje; išsaugoti normalų regėjimą. Cinkas padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.  Geležis svarbi normaliai: pažinimo funkcijai, energinių medžiagų apykaitai, raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai ir hemoglobino susidarymui, deguonies pernešimui organizme; normaliai imuninės sistemos veiklai. Geležis padeda mažinti nuovargį. Baltymai padeda palaikyti normalią kaulų būklę, raumenų masės augimą bei išsaugoti raumenų masę.
Receptas (2 asmenims) Kreminė avižų ir morkų sriuba Reikės: 3 vidutinio dydžio morkos, 3 cm šviežio imbiero, 2 valg. š. sviesto arba aliejaus, 4 valg. š. avižų sėlenų, 750 ml karšto vandens, 1 arb. š. druskos, 1 žiupsnelis kajeno pipirų. Paruošimas: Nuplauti ir nuskusti morkas, sutarkuoti stambia tarka. Nulupti imbierą ir smulkiai sutarkuoti. Morkas ir imbierą trumpai pakepinti karštuose riebaluose, pridėti avižų sėlenų ir užpilti karštu vandeniu. Pagardinti druska ir kajeno pipirais, pavirti 5 min. ir sutrinti blenderiu. Labai skanu sriubą prieš serviravimą pagardinti razinomis arba apelsinų gabalėliais. Avižos (lot. Avena Sativa) yra išskirtinis energijos šaltinis su puikiu balansu tarp baltymų, angliavandenių ir riebalų. Jose dauguma esančių riebalų – tai nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp kurių dominuoja mononesočiosios. Palyginus su kitais javais, avižos yra turtingos baltymų. Jose yra glitimo, tačiau, tyrimai rodo, kad daugelis kviečių glitimui alergiškų žmonių avižas toleruoja gerai. Kiekvieno žmogaus mityboje skaidulos yra svarbus elementas, kadangi jos reikalingos normaliai žarnyno veiklai. Pagal M. Murray, J. Pizzorno ir L. Pizzorno enciklopedinį leidinį „Healing Foods“ avižos yra labai geras mangano, seleno ir fosforo, taip pat magnio, geležies, vitamino B1 ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Avižų sėlenų maistinėse skaidulose yra daug beta glukanų, kurie padeda sumažinti cholesterolio kiekį.  Palyginus su kitais grūdais avižose yra daug riebalų (apie 20% sočiųjų ir 80% nesočiųjų riebalų rūgščių), todėl jos apkarsta greičiau nei kiti grūdai. Avižų beta glukanai prisideda prie mažesnio cukraus kiekio kraujyje pakilimo pavalgius. Šis efektas pasiekiamas, kai iš maisto gaunami 4 g beta glukanų iš avižų ar miežių, kiekvienam 30 g angliavandenių porcijoje. (Tokį santykį galima gauti valgant, pvz., avižų košę ar avižinius sausus pusryčius su avižų sėlenomis). Kaip nurodo U. Erasmus savo knygoje „Fats that Heal and Fats that Kill“ (Alive Books, Kanada), vienintelis organizme esančio cholesterolio pašalinimo būdas yra per žarnyną, o tam būtina, kad maiste pakaktų skaidulų, iš kurių avižų skaidulos vienos efektyviausių (verta prisiminti, kad augalinės kilmės maistas pats cholesterolio neturi). Kaip teigia Coulston ir Boushey, skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagų apykaitą, kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir apetitą [ žr.*]. Avižų žemas glikemijos indeksas (apie 37). Avižų skaidulos valo iš organizmo įvairius šlakus (įskaitant sunkiuosius metalus), todėl plačiai naudojamos organizmui valyti. Pagal Rebecca Wood enciklopedinį leidinį „The new whole foods encyclopedia“ dėl avižose esančio didelio kiekio riebalų jos yra šildantis maistas, todėl ypač tinka valgyti žiemą. Perdirbant avižas nuimama tik išorinė luobelė, dėl to avižose išlieka daugiau maistinių medžiagų nei perdirbtuose kviečių produktuose. Avižos yra nuo Antikos laikų žinomas ir Lietuvoje tradiciškai vartojamas maisto produktas, turintis daug mums naudingų savybių, apie kurias galima paskaityti informaciniuose bei šviečiamuosiuose internetiniuose puslapiuose, pvz.: - Avižiniai dribsniai – ne tik pusryčiams - Avižinės košės paslaptys - Avižos ir kviečiai – ne tik maistas - G. Azguridienė. Apie skaidulas maiste ir paprastus lieknėjimo stebuklus - (anglų k.) Apie avižų naudą  [*] - Ed. A. M. Coulston, C.J. Boushey. Nutrition in Prevention and Treatment of Disease. Elsevier Academic Press, USA. 2008.  - Cade JE, Burley VJ, Greenwood DC. Dietary fibre and risk of breast cancer in the UK Women's Cohort Study. Int J Epidemiol. 2007 Jan 24; [Epub ahead of print] 2007. PMID:17251246.  - Tsikitis VL, Albina JE, Reichner JS. Beta-glucan affects leukocyte navigation in a complex chemotactic gradient. Surgery. 2004 Aug;136(2):384-9. 2004. PMID:15300205.